ART DECO vila Kaune
Ką pamatyti Panemunėje?
Panemunė – Kauno miesto dalis, prie miesto prijungta 1931 metais. Nuo pirmą kartą paminėto Panemunės dvaro ir bažnytkaimio iki karinio priemiesčio ir kurorto – tokios didelės transformacijos rajoną pavertė išskirtine miesto vieta. Ne veltui Panemunė yra be galo mylima Kauno gidų – čia galima valandų valandas kalbėti ir apie karštas vasaros pramogas paplūdimiuose, ir apie karinę infrastruktūrą, ir apie tarpukario šeimų namus bei likimus.
Prabangus sostinės kurortas
Tuščios laikinosios sostinės gatvės vasaros laikotarpiu buvo įprastas reiškinys. Vasaroti miestiečiai traukdavo į tėviškes, kaimus arba prie jūros. Tuos, kuriems poilsis Palangoje būdavo per tolimas, viliodavo kurortinis Kauno rajonas – Aukštoji Panemunė. Kauniečiai čia važiuodavo ne tik savaitgaliui – dažnas išsinuomodavo kambarį visai vasarai. Aplink pušynai, grynas oras, Nemunas, du paplūdimiai, o vakare – šokiai kurhauze. Tikra vasaros svajonė!
Skaičiuojama, kad kiekvieną vasarą čia apsilankydavo net 30 tūkst. poilsiautojų, kurie atvykdavo traukiniais, autobusais, dviračiais, motociklais ar net pėsčiomis. To meto spaudoje galima rasti vaizdingų lietuviškos vasaros aprašymų: „A. Panemunės pušynas su sausu grynu oru, patogiais ir gražiais dviem pliažais tapo nepakeičiama poilsio vieta kauniečiams. Poilsiautojai, atsivežę patefoną, šoka, kiti, užgerdami, dainuoja ar žaidžia su sviediniu, šokinėja, ir visame miške marguoja marguoja“. Visgi poilsis Panemunėje nebuvo pigus. Skaičiuojama, kad nuomos kainos buvo didesnės nei Palangoje! Iškalbingas ir faktas, kad 1939 metais sklypų kainos Panemunėje išaugo net 400 proc. Nors kainos kandžiojosi, Aukštosios Panemunės, kaip kurorto, populiarumas tik augo.
Šalia paplūdimių – karinės bazės
Bet Aukštoji Panemunė nebuvo vien lengvas vasaros kurortas. Po tuo nerūpestingu ir vasariškai lipniu įvaizdžiu slėpėsi rimta karinė infrastruktūra. Dar carinės Rusijos laikais čia iškilo Kauno tvirtovės objektai, o vėliau, po nepriklausomybės paskelbimo, viską perėmė Lietuvos kariuomenė. Artilerija, priešlėktuvinė apsauga, pėstininkų pulkai, karo mokykla – visa tai telkėsi vienoje teritorijoje. Įdomu, kad būtent šiame rajone atidarytas ir pirmasis Lietuvos aerodromas dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tad kol vieni šoko kurhauze, kiti ruošėsi ginti valstybę. Ir visa tai tilpo vienoje teritorijoje.
Dramatiški Aukštosios Panemunės gyventojų likimai
Vila „Grabytė“ – 1933 metais įsigyti pulkininko inžinieriaus Domininko Grabio ir jo žmonos Bronislavos Grabienės šeimos namai. Nuostabaus grožio Art Deco viloje sutuoktiniai augino savo dukras ir puoselėjo šeimos tradicijas. Domas Grabys buvo vienintelis Linkaičių (Radviliškio r.) ginklų dirbtuvių viršininkas, tad savo namuose Panemunėje laiką leisdavo tik savaitgaliais. Tokio aukšto rango karininkui kelionėms į darbą, žinoma, buvo pasiūlytas automobilis, tačiau Domas prabangos nesivaikė – automobilio jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tai būtų valstybės lėšų švaistymas. Tad į darbą pirmadienį išriedėdavo traukiniu, o grįždavo penktadienį.
Sovietinės represijos, prasidėjus okupacijai, buvo negailestingos. Pulkininkas atsisakė tarnybos sovietinėje armijoje ir greitai po to buvo suimtas. Kaune liko tik žmona su dukromis, kurios per stebuklą išvengė represijų ir netgi sugebėjo išsaugoti šeimos namus. Šiandien vila „Grabytė“ yra provaikaičių rankose, mylima ir prižiūrima.
Išskirtinė patirtis
Visa tai galima ne tik perskaityti, bet ir patirti. Ekskursijoje „Tarpukario inteligentija. Svečiuose pas pulkininką D. Grabį“ vaikštome po senąjį Panemunės rajoną ir lankomės pas pulkininką svečiuose. Ekskursijos metu turėsite galimybę pamatyti Grabių namus iš vidaus, atsisėsti ten, kur prieš beveik šimtą metų sėdėjo šeimininkai. Klausantis istorijų, ragausite sūdyto sviesto sausainių, keptų pagal šių namų receptą, vaišinsitės arbata ir krupniku.
Ateikite ir prisilieskite ne tik prie autentiškų šeimos daiktų, bet ir prie širdį veriančių istorijų.
Nuotraukų galerija
